dūkynė

dūkỹnė sf. (2) 1. žr. dūkinys 1: Dūkỹnė jam jau užėjo An. Ar dūkỹnė tave apsėdo, ko dūksti! Skr. 2. prk. blogas oras, pūga: Neik per tokią dūkỹnę, gal kiek aprims Pnm. Tokioj dūkỹnėj ir šunio niekas neišvarys Pnm. 3. scom. žr. dūkinys 2: Dūksta kaip koks dūkỹnė Skr. Dūkỹnės tie susirinko ir dūksta visą naktį Skr.